- „Firefox 157“ debiutuoja su atnaujintu „Nova“ dizainu su apvaliais skirtukais, naujomis temomis ir bendra sąsaja darbalaukyje ir mobiliajame telefone.
- Grįžta kompaktiškas režimas su automatiniu pritaikymu mažiems ekranams, o naujo skirtuko skiltyje atsiranda sparčiųjų klavišų prisegimo parinkčių.
- „Mozilla“ stiprina vartotojų kontrolę dirbtinio intelekto srityje ir palaiko savo diskursą apie privatumą ir atvirojo kodo programinę įrangą.
- Nepaisant spaudimo iš Europos pasirinkimo ekranų, naršyklė vis dar gerokai atsilieka nuo „Chrome“.
„Mozilla“ išleido „Firefox 157“ – versiją, kurioje didžiuojasi atnaujintas dizainas, žinomas kaip „Nova“, pakeičiantis naršyklės išvaizdą tiek darbalaukio, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose. Bendrovė pakoregavo spalvas, piktogramas, temas, skirtukus, įrankių juostas, naujo skirtuko puslapį ir privatų naršymą, kad pasiūlytų modernesnę išvaizdą neprarandant pagrindinės tapatybės.
Šis žingsnis nėra vien kosmetinis. „Firefox“ atnaujinimas atliekamas esant kukliai rinkos daliai, palyginti su „Chrome“ ir „Chromium“ pagrindu sukurtų naršyklių, tokių kaip „Edge“, dominavimu. Pati „Mozilla“ pripažįsta, kad daugelis vartotojų neskiria „Firefox“ naršyklės nuo paieškos sistemos ir nežino, kas slypi už tokių sistemų kaip „Gecko“, „Blink“ ar „Chromium“, todėl atnaujinimu siekiama atkreipti dėmesį į tuos, kurie niekada nesvarstė apie perėjimą.
Kokius sąsajos pakeitimus „Nova“ atlieka?
„Nova“ vizualinė kalba paremta suapvalintais skirtukais, išlenkta adreso juosta ir perkurtomis įrankių juostomis . Pakeitimai paveikia kasdienius naršyklės elementus ir siekia suteikti staliniams ir mobiliesiems įrenginiams nuoseklų identitetą su atnaujintomis spalvomis ir piktogramomis.
„Mozilla“ tvirtina, kad šis atnaujinimas neturės neigiamos įtakos našumui – šį pažadą komanda ne kartą kartojo ir tai atitinka idėją modernizuoti naršyklę jos nesulėtinant. Atnaujinimas atsirado po kelis mėnesius trukusių bandymų kūrimo kanaluose ir proceso, kurį „Mozilla“ norėjo užbaigti nepakenkdama pagrindinėms produkto funkcijoms.
Kompaktiškas režimas, temos ir naujas skirtukas
Viena labiausiai vertinamų naujų funkcijų – kompaktiško režimo grąžinimas – parinktis, kuri sumažina skirtukų ir įrankių juostos užimamą vietą, kad būtų daugiau vietos turiniui. Ji apima automatinį koregavimą mažiems ekranams, kur svarbus kiekvienas pikselis.
- Naujas temų parinkiklis su daugiau stilių, fonų ir tinkinimo parinkčių.
- Naujo skirtuko puslapis su daugiau valdymo galimybių, skirtų prisegti ir tvarkyti sparčiuosius klavišus.
- Privatumo kontrolė ir dirbtinio intelekto funkcijų pasirinkimas.
Suasmeninimas tampa vis svarbesnis, tačiau „Mozilla“ tvirtina, kad kontrolė lieka vartotojui. Kitaip nei kitos naršyklės, kurios daugiau ar mažiau priverstinai integravo asistentus ir išmaniąsias funkcijas, „Firefox“ siūlo parinktis išjungti šias galimybes ir teigia, kad šiuo metu dirbtiniam intelektui skirta mažiau nei 10 % jos inžinerijos, o jas integruojant naudojami atvirieji modeliai. Tie, kurie nori daugiau kontrolės, gali keisti „Firefox“ pasirinktinę temą pagal savo pageidavimus.
Pertvarkymo strategija
„Firefox“ vadovas Ajitas Varma keliuose interviu aiškino, kad tikslas – sukurti apmąstymų akimirkas : akimirkas, kai žmogus sustoja ir pasirenka naršyklę ne dėl ideologijos, o dėl to, kad patirtis jį įtikina. „Forrester“ analitikas Paddy Harringtonas pagrindinę kliūtį apibendrina nepatogia fraze: problema ta, kad „Firefox“ nėra „Chrome“.
Europoje Skaitmeninių rinkų įstatymas įpareigojo naujuose įrenginiuose naudoti naršyklės pasirinkimo ekranus. „Mozilla“ teigimu, šis reguliavimo langas padėjo pritraukti vartotojų ES, įskaitant Ispaniją, nors bendrovė pripažįsta, kad bendra tendencija išlieka gerėjanti. Kitas teigiamas pokytis – „Manifest V2“ palaikymo nutraukimas „Chrome“ naršyklėje, todėl kai kurie visiški reklamos blokatoriai nebėra „Chromium“, o „Firefox“ juos ir toliau palaiko.
Privatumas, dirbtinis intelektas ir nerami priklausomybė
„Firefox“ ir toliau daugiausia dėmesio skiria privatumui, atvirojo kodo sistemai ir vartotojų kontrolei , tačiau jos finansinė padėtis įneša niuansų. Didžioji dalis pajamų priklauso nuo susitarimo su „Google“, kad „Google“ paieškos sistema būtų rodoma kaip numatytoji. Tai keblūs santykiai, nes „Google“, pagrindinė jos finansininkė, taip pat valdo „Chrome“ ir yra dominuojanti jėga paieškos rinkoje.
Pertvarkymas taip pat kelia klausimų dėl estetikos ribų. Varma teigia, kad kontroliuodama visą sistemą, o ne tiesiog sukurdama paviršutinišką „Chromium“ atšaką, „Mozilla“ gali imtis drąsesnių pokyčių. Problema ta, kad daugelis vartotojų ir toliau renkasi „Chrome“ iš įpročio, nes ji yra iš anksto įdiegta, sinchronizuojama su jų paskyromis arba tiesiog jiems yra labiau pažįstama.
Ką tai reiškia ispanų vartotojui?
Kiekvienas, turintis naujausią „Firefox“ versiją, pastebės pakeitimus ją atidaręs, ypač jei ieško paprastesnės sąsajos. Kompaktiškas režimas, temos ir pritaikomas naujas skirtukas yra labiausiai pastebimi patobulinimai, o dirbtinio intelekto funkcijos atsiduria antrame plane ir jas galima išjungti. Ši versija skirta tiek staliniams kompiuteriams, tiek mobiliesiems įrenginiams , todėl nauja išvaizda bus vienoda skirtinguose įrenginiuose.
Ispanijai pertvarkymas vyksta tuo metu, kai konkurencija tiek nuo sąsajos, tiek nuo pasitikėjimo priklauso. Briuselio reklamuojami pasirinkimo ekranai suteikė „Mozilla“ papildomą galimybę Europos rinkoje, tačiau naršyklei vis dar reikia daugiau nei vien gero vizualinio apdailos, kad atsitiestų prieš „Chrome“.
„Mozilla“ išleido pastebimą „Firefox 157“ atnaujinimą, kurio pagrindinė funkcija yra „Nova“ , grąžinamas kompaktiškas režimas ir pateikiamos daugiau pritaikymo parinkčių, tačiau neatsisakoma pagrindinių privatumo ir kontrolės principų. Svarbiausia bus tai, ar šios naujos išvaizdos pakaks, kad paskatintų daugiau žmonių išbandyti šią naršyklę Ispanijoje ir likusioje Europoje, rinkoje, kurioje inercija akivaizdžiai palanki „Google“ ir jos ekosistemai.
